Paauglystė gariūnmečiu: džinsai, kasetės ir chaotiška laisvė
Kultūra ir inovacijos
Pirmieji telefonai, Queen, Karališka erdvė ir diskotekos
Muzika - neatsiejamas paauglių kultūrinis laisvalaikio leidimo būdas. Informantai pasakojo, jog pirkdavo (arba gaudavo) muzikinius diskus ir kasetes. Milda paminėjo, kad nuvažiavus į turgų eidavo apžiūrėti ir nusipirkti ant mašinų kapotų išdėliotų kasečių. O Audrius pasakojo, kad jo tėvas iš Vakarų Europos parsivežė Queen ir Pink Floyd kasečių. Buvo paplitusi praktika kasetes persirašyti naudojant magnetofoną ir taip gauti mėgstamos muzikos. Verta paminėti, kad tuo metu internetas nebuvo taip lengvai prieinamas kaip šiandien. Todėl buvo naudojamasi proga kur tik įmanoma prieiti prie interneto ir „pumpuoti muziką”, kad namuose būtų galima paklausyti.
Nuotr. šaltinis: https://www.discogs.com/Various-3as-Sm%C5%ABgis/release/3226569
Nors valstybei atgavus nepriklausomybę užsienietiška muzika ir toliau plito bei buvo mėgiama paauglių, tačiau nepamiršta ir lietuviška muzika. Informantai minėjo, kad klausėsi Foje, Sel, Karališkos erdvės, Rebelheart, Delfinų, Naktinių personų, BIX, MANGO ir Dinamikos atliekamų dainų. Živilė ir Audrius prisiminė, kad netgi bendraamžiai tarpusavyje buvo susiskirstę pagal tai, kokios muzikos grupės (metalistai vs. Foje) jiems patinka. Iš užsienietiškų grupių ir atlikėjų pašnekovams patiko klausytis Queen, Abba, Depeche Mode, Metallica, Meatloaf, Ace of Base, AC/DC, Cranberries, Modern Talking kūrinius. Įdomu tai, kad rusiškos muzikos paplitimas ir klausymas buvo nevienodas: kelios informantės galėjo ir pacituoti keletą žymesnių rusiškų kūrinių, be to, miestelio šokiuose taip pat galėjai išgirsti rusiškos muzikos. Vis dėlto nė vienas iš informantų neprisipažino klausę ar mėgę tokio tipo muziką. Be to, pašnekovai prisiminė tokias muzikines laidas kaip Tangomanija, MTV TOP 40, ir kad kabino plakatus su mėgstamais atlikėjais.
Šokiai ir diskotekos buvo „proga“ (dėl kurios, beje, buvo puošiamasi, merginų - dažomasi) paaugliams pasilinksminti. Mūsų kalbinti informantai prisiminė kelių tipų tuo metu vyravusias diskotekas: vykstančios mokyklose, šokių maratonai, vykę mieste/miestelyje/kaime, klubinės diskotekos. Tiesa, diskotekos nebuvo normali praktika visiems informantams, kai kurie jų labai retai jose lankydavosi ir tai tik mokykloje. Kiti į diskotekas buvo tėvų išleidžiami su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, sutartu laiku sugrįžti į namus. Be to, Milda prisiminė, kaip bandydavo suklastoti dokumentus, kad galėtų patekti į „rimtesnes“ diskotekas, kuriose galėjo dalyvauti tik pilnametystės sulaukę asmenys. Aušra dalijosi savo įspūdžiais iš diskotekos Griškabudyje (kaime, esančiame Šakių rajone). Jos teigimu, tai buvo „kiečiausi“ šokiai, kuriuose rinkdavosi ir „kavenskai“ (kauniečiai). Audrius pasakojo, kad vakarėliai dažniausiai vykdavo kažkurio paauglio namuose. Vakarėlių šeimininkas parinkdavo muziką. Audrius juokėsi, kad jeigu to vakarėlio šeimininkas klausė popso, tuomet į jo vakarėlį neidavo.
Nuotr. šaltinis: https://sveikauk.lt/gyvenimas/kaip-atrodydavo-diskotekos-lietuvos-kaimuose-1995-ais/
Filmai pasitarnavo tuo, kad jų dėka buvo galima pažinti Vakarus. Audrius teigė, kad per filmus atsirado galimybė pajusti vakarietišką kultūrą. Milda prisiminė, kad kai pradėjo veikti video nuomos punktai, išsinuomodavo kasetes ir eidavo jas peržiūrėti pas draugę, kuri turėjo video leistuvą. Po nepriklausomybės atgavimo kai kurios televizijos ėmė rodyti daugiau vakarietiškos kino produkcijos. Tad paaugliai tuo ir naudojosi: buvo populiaru serialus žiūrėti kartu su draugais. Peržiūrėtos serialų serijos netgi tapdavo pokalbių temomis. Pašnekovės Ana ir Živilė prisiminė žiūrėdavusios meksikietiškas telenoveles, pavyzdžiui, ,,Marija iš lūšnynų”, „Santa Barbara”. Taip pat informantai žiūrėjo tokius serialus ir filmus kaip „Draugai”, „X failai”, „Beverli Hillsas”, „Terminatorius”, „Rembo”.
Nuotr. šaltinis: Kotrynos Jankūnaitės asmeninis archyvas (MO paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“)
Inovacijos, kaip ir kultūra, taip pat skverbėsi į paauglių kasdienybę. Ne visi mūsų tyrime apklausti informantai turėjo mobilųjį telefoną, nes tai buvo prabangos prekė. Juo džiaugėsi tik Aušra ir Audrius. Mūsų informantė Aušra interviu minėjo, jog ji pirmoji klasėje įsigijo naują telefoną ir jį atsinešdavo į mokyklą. Nors moteris nepaminėjo, kad būtent per tai ji apibrėžė save, tačiau akcentavimas, kad ji buvo pirmoji tokia, rodo, kad pozicionuoti save per tokių daiktų turėjimą paaugliui buvo svarbu. Audrius minėjo, kai telefonai tapo labiau prieinami, visi klasės draugai juos įsigijo. Visgi telefono turėjimas buvo brangus malonumas, kadangi ryšio kainos buvo aukštos, tačiau pradėjus veikti Tele2 ryšys tapo prieinamesnis. Atsirado ir akcijos: galėjai skambinti draugui ir jis gaudavo „centų už iškalbėtas minutes”. Tie, kam telefonai buvo prieinami, jiems kėlė tokius reikalavimus: kad būtų kuo mažesnis, kad baterija greitai neišsikrautų, kad nebūtų antenos. Kad telefonas yra modernus, jautėsi tada, kai „ekraniukas nebe dviejų eilučių, o keturių - penkių, kada spalvoti ekranai atsirado - jau kosmosas”.
